Sterkas
Sterkas nėra nuo seno Molėtų rajono ežeruose gyvenantis plėšrūnas – čia jis atsirado įvairiais laikotarpiais vykusių įžuvinimų metu. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad tai yra įdomi, sportiška ir vertinga žuvis, geidžiama daugumos meškeriotojų.
Ichtiologų duomenimis, sterkai mūsų vandenyse gali užaugti iki metro ilgio ir sverti 10-12 ar net dar daugiau kilogramų, tačiau tokio dydžio sterkai yra didelė retenybė.
Kaip rodo praktika, upėse ir tvenkiniuose dažniausiai vyrauja 1-2 kg svorio žuvys. Ežeruose sterkai užkimba kur kas didesni – 3-4 kg, tačiau čia juos pagauti nėra taip paprasta ir jų populiacija amžiaus požiūriu nėra tolygiai pasiskirsčiusi. Tikriausiai dėl to, kad daugelyje ežerų jie neneršia, čia gyvena tik konkretaus dydžio žuvys. 2015 metais Galuonų ežere daryti ichtiologiniai tyrimai parodė, kad jame gana gausu 2,5-3,2 kg svorio sterkų, tačiau mažesnių sterkiukų nepagauta.
Pagrindinė problema pagauti ežere sterką – atrasti, kur jis laikosi ir kuriuo metu maitinasi. Kadangi daugumos „Žvejybos rojaus“ ežerų, kur gyvena sterkai, dugnas nelabai išraiškingas ir jame nėra daug dugno skardžių, gylių perkritimų, remiantis vien echoloto rodmenimis labai sunku nustatyti, kur laikosi sterkai, o kur – kitos žuvys.
Belieka pasikliauti tik kitų, ypač vietinių meškeriotojų ar buvusių žvejų-verslininkų, gaudžiusių ežeruose tinklais iki jų uždraudimo, pasakojimais, kurie nebūtinai bus tikslūs ar teisingi. Galima bandyti atrasti sterkų susitelkimo vietas pačiam, tačiau tam gali prireikti nemažai laiko ir pastangų.
Vienas iš efektyviausių būdų surasti ežere sterkus – velkiavimas. Jo metu praplaukiami nemaži ežero plotai, patikrinami įvairūs gyliai. Sulaukus įtartinų kibimų ar echoloto ekrane pamačius dugne rodomą pavienę žuvį – taip dažniausiai jis piešia sterkus – galima sustoti ir ją patikrinti spiningu su nedideliais guminukais ar kitais masalais.
Bėda ta, kad paprastai sterkai ežeruose nesimaitina nuolat – jie kimba tik tam tikromis valandomis, o dažnai ir tam tikrose vietose, kur susirenka būriu iš viso ežero pasimaitinti. Dažniausiai tai būna kažkokia ypatinga vieta – pavyzdžiui, dugne slūgso žvirgždas ar akmenys, styro kelmai ar kitos kerplėšos arba tai yra smulkios žuvies susibūrimo vietos. Dažnai šios valandos būna naktį ar temstant, ar vos brėkštant. Tad net ir aktyviai žvejojant visą dieną yra didelė tikimybė tokių vietų nerasti arba paprasčiausiai nežvejoti ten tuo metu, kai sterkai aktyviai medžioja.
Kita vertus, jei pasiseks, tikėtina pagauti labai stambių žuvų ir ne po vieną. Svarbiausia, be didelės konkurencijos iš kolegų pusės, nes dauguma ežeruose žvejojančių meškeriotojų koncentruojasi kur kas labiau nuspėjamų žuvų – lydekų ar ešerių – žūklėje.
Galima pabandyti patykoti sterkų naktį su dugnine masalui naudojant negyvą žuvelę.
Mėgstamiausiais sterkiniais masalais ežeruose ir ne tik laikomi siauros formos 7-10 cm guminukai bei agresyvesni 5-6 cm Crank ar Shad, turintys ilgesnį liežuvėlį, vobleriai. Tačiau, tai – ne aksioma.
Sterkų yra Išnarų, Galuonų, Kertuojų ežeruose. Ypač perspektyvus šių žuvų žūklei Kertuojų ežeras, kuriame, tikėtina, sterkai sėkmingai neršia ir tyrimų metu buvo pagauta tiek didelių, per 4 kg sveriančių sterkų, tiek ir vidutinių bei mažesnių.
Sterkų žvejyba yra draudžiama nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. Draudžiama paimti mažesnius nei 45 cm ilgio sterkiukus, per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip 3 vnt. šios rūšies žuvų