Bendras aprašymas. Stirniai – vienas gražiausių Molėtų rajono ežerų, įsikūręs apie 13 km į šiaurės rytus nuo Molėtų. Ežero ilgis – apie 9,6 km, plotis plačiausioje vietoje – apie 2,3 km. Ežeras yra sudėtingos formos, turi daugybę įlankų ir kyšulių, atšakų, be to dar 7 salas. Beveik iš visų pusių jį supa miškai. Krantai, priklausomai nuo konkrečių vietų, gali būti ir statūs – kyla į maždaug 20-25 m aukštį –, ir nuolaidūs ar net užpelkėję. Vienur krantą nuo ežero skiria beveik ištisinė juosta, kitur, atvirkščiai, jie mažai išsivystę ir beveik gali prieiti prie atviro vandens. Ežero vanduo labai skaidrus, matomumas po vandeniu, priklausomai nuo metų laiko, siekia apie 5,5-8 m. Dugne daugiausiai slūgso smėlis arba žvyras, seklesnėse vietose gausu įvairios vandens augalijos. Ežero plotas – 855 ha, vidutinis gylis – apie 6,3 m, giliausia vieta – 35,1 m.
Pagal žuvininkystės tipą Stirniai priskiriami seliaviniams ežerams.
Žuvys ir žuvingumas. Ežeras buvo tirtas ichtiologų 2013 ir 2015 m. Abiejų tyrimų metu sugauta 10 tų pačių rūšių žuvų. Tai – lynai, karšiai, ešeriai, lydekos, seliavos, kuojos, raudės, plakiai, aukšlės ir pūgžliai. Žuvintas šamais, tačiau tyrimo metu jų nesugauta, todėl neaišku, ar žuvinimas buvo nesėkmingas, ar tyrimo metu buvo gaudoma ne ten, kur jie koncentruojasi, 2010-2011 m įleistus šamukus galėjo išgaudyti tada dar neuždraustos verslinės žūklės atstovai. 2014 m. žuvinimas šamais vykdytas dar kartą.
Žiūrint pagal vertingų žuvų kiekį, ežere daugiausia lynų, nuo jų nedaug atsilieka karšiai, trečią vietą dalinasi ešeriai, lydekos ir seliavos.
Tyrimo metu buvo sugauta beveik visų amžių žuvų įvairovė (tame tarpe- ne vienas per 2 kg lynas, daugiau kaip 4,5 kg sverianti lydeka) kas patvirtintų, jog su ežero žuvies ištekliais viskas gerai. Tai pat gerą tendenciją rodo tai, kad per du metus- nuo 2013 iki 2015 metų pastebimai padidėjo visų žuvų, išskyrus ešerius, biomasė bei vidutiniai dydžiai ir galima daryti išvadą, kad ežero žuvingumas nuosekliai didėja.
Vykdyti žuvinimai. Ežere paskutiniu laiku leista žuvų:
2010-2011 m. 200 000 paaugintų lydekaičių, 18 000 paaugintų unguriukų, 1 000 000 seliavų lervučių, 18 000 paaugintų šamukų;
2012 m. 120 000 paaugintų ir 5000 vienvasarių lydekaičių;
2013 m. 5000 „stiklinių“ unguriukų, 40 000 paaugintų lydekaičių;
2014 m. 21 000 paaugintų unguriukų, 4000 paaugintų ir 10 000 metinių šamukų, 15 000 vienvasarių lydekaičių.
Patarimai meškeriotojams. Stirnių ežeras yra gana vienodai turtingas įvairia žuvimi, todėl jį mėgsta tiek spiningautojai, tiek gaudantys „taikią“ žuvį meškeriotojai.
Spiningautojai be žuvingumo šį ežerą vertina dėl galybės jame esančių sėklių, seklumų ir nendrių salų „liežuvių“, įlankų įlankėlių ir salų protakų, kitų vietų, kuriose mėgsta laikytis ešeriai ir lydekos, pagrindinis jų taikinys. Beveik visas ežeras jų pilnas, tačiau ypač išsiskiria šiaurinė ir šiaurrytinė ežero dalys.
Velkiautojai labiau mėgsta vakarinį ežero pakraštį, kur dugnas tolygesnis.
Sigitas Lukša, žinomas Molėtų spiningautojas, norintiems čia gaudyti lydekas pirmiausia ir siūlo plaukti į šias vietas, itin kruopščiai apgaudyti protakas tarp salų, rastus sėklius, kurių viršūnėse auga „lydekiniai barščiai“, 3-7 m gyliuose ir ypač, jei echolotas rodo prie jų didesnį baltos žuvies, dažniausiai kuojų susirinkimą. Panašu, jog šios žuvys yra pagrindinė lydekų mitybinė bazė Stirniuose ir verta sekti jų būrių judėjimą.
Norint vasarą pagauti gražesnių ešerių, geriau orientuotis į gilesnius sėklius, pakylančius iš didesnės gelmės į 9-12 m aukštį. Įdomu, kad Stirniuose didesnių ešerių iš vienos vietos dažniausiai daug nepagausi – užkibus vienam ar dviem, kibimas paprastai liaujasi ir reikia ieškoti kitos vietos. Tačiau tie pagautieji greičiausiai paliks įspūdį savo dydžiu. 0,8-1 kg ešerys šiame ežere tikrai nėra jokia sensacija.
Antra garantuota vieta, iš kur daug šansų pagauti ešerių – itin dideli pavieniai rieduliai, riogsantys dugne. Stebint geru echolotu ir mokant juo skaityti, vietomis galima rasti tokių riedulių ir ties jais verta apsistoti.
Trečia vieta – ten, kur susitelkia dideli aukšlių būriai. Šiame ežere yra vietų, kuriose vasarą aukšlės beveik visada būriuojasi. Ešeriai čia laikas nuo laiko surengia kolektyvinę medžioklę ir, pasak Sigito, Stirniai yra vienas iš tokių nedaugelio Lietuvos ežerų, kur galia pamatyti, kaip staiga 100x100 m dydžio plotas užverda nuo sprunkančių žuvelių ir jų persekiotojų purslų Tokiu atveju geriau jau nežiopsoti, bet kuo greičiau užmesti meškerę, nes toks ešerių aktyvumas tetruks ne ilgiau kaip kelias minutes. Laimikiu džiaugsis vikriausias.
Tarp plūdinės ir dugninės mėgėjų Stirniai pirmiausia garsėja savo karšių ir ungurių dydžių. Dažnam čia pavyksta sugauti 3-4 kilogramus sveriančią „auksinę keptuvę“, pasitaiko, kad šios žuvys stveria ir mikromasalą gaudant ešerius ir tada kaip reikiant pakutena nervus traukiant tokią žuvį liaunu koteliu ir voratinkliniu valu.
Karšiai dažniausiai gaudomi iš valčių plūdinėmis meškerėmis, tačiau yra viena vieta, kur galima juos puikiausiai gaudyti ir nuo kranto. Ypač ji mėgstama pavasarį – tuo metu, ypač savaitgaliais, uodas snapo ten turbūt neįkištų. Jaukai, masalai, kaip ir kituose ežeruose ne tiek svarbu, kiek pastovus jaukinimas stambiagrūdžiu jauku – žirniais, kukurūzais, grūdais.
Paradoksas, bet nors pasak ichtiologų, lynai sudaro didžiausią Stirnių biomasės dalį, tikslingai žvejoti šių žuvų į šį ežerą molėtiškiai išsiruošia retai. Lynų papuola gaudant seklesnėse vietose karšius. Tikėtina, kad lynų žūklė vandens žolių tankmėse ir kitose lynų labiau mėgstamose vietose duotų kur kas geresnius rezultatus.
Žūklės tvarka ir valčių nuleidimas. Iki birželio 20 dienos Stirniuose galima plaukioti tik su irklais ar elektriniai varikliais, nuo birželio 21 d. – vidaus degimo varikliais, ne galingesniais kaip 8 kW (10 AG). Savo atsivežtas valtis galima nuleisti bent keliose vietose – žemėlapyje jos pažymėtos žuvies simboliu. Pakrantėse įsikūrusi ne viena kaimo turizmo sodyba, kur galima susirasti nakvynę ar išsinuomoti valtį žvejybai.