Bendra aprašymas. Išnarai – gana nuošalus vidutinio dydžio (308 ha), 4,1 km ilgio ir iki 2,1 km pločio seklus ežeras, tekšantis apie 3 km į rytus nuo Inturkės (apie 15 km į pietryčius nuo Molėtų), priklausantis Labanoro regioniniam parkui. Ežero krantai nuolaidūs ir pelkėti, jį supa miškai ir krūmynai. Vakaruose ežeras per plačią protaką – Vašuoko ežerą – jungiasi su Galuono, o šiaurėje per Išnaros (Vaikštėnų) upelį – su Kertuojo ežerais.
Vidutinis ežero gylis – vos 1,2 m, giliausia vieta – 3,1 m. Ežero dugnas padengtas storu dumblo sluoksniu, vasarą ežeras pasidengia tankia vandens augalija. Vasarą vanduo nėra labai skaidrus, turi rudą atspalvį. Pakrantę nuo ežero skiria plati, iki 100 m nendrėmis apžėlusi juosta, todėl žūklė iš principo įmanoma tik iš valties. Pagal žuvingumo tipą Išnarai priskirtini lydekiniams ežerams.
Žuvys ir žuvingumas. 2014-2015 metais vykusių tyrimų metu ežere rastos 11 rūšių žuvys: Tai – lydeka, ešerys, karšis, lynas, šamas, paprastasis (auksinis) ir sidabrinis karosai, kuoja, raudė, plakis, pūgžlys. Ežeras pastaruoju metu buvo įžuvinamas dar ir unguriais bei sterkais, tad prie šio sąrašo tikriausiai reiktų pridėti ir šias žuvis.
Tyrimai parodė, kad žuvies išteklių, ypač plėšriųjų žuvų, būklė ežere yra vertintina kaip gera ar net labai gera. Ežere ypač daug lydekų.
Vykdyti žuvinimai:
2010-2011 m. 400 000 paaugintų lydekaičių ir 3000 vienvasarių, 8000 paaugintų ungurių, 10 000 vienvasarių sterkiukų;
2012 m. 7700 unguriai, 100 000 paaugintų lydekaičių;
2013 m. 30 000 „stiklinių“ unguriukų;
2014 m. 7000 paaugintų unguriukų, 60 000 paaugintų lydekaičių, 6000 metinių šamukų, 20 000 dvivasarių lynukų;
2015 m. 7700 paaugintų unguriukų.
Patarimai meškeriotojams. Ežeras tarp Molėtiškių meškeriotojų laikomas „pavasariniu“, kadangi vasarą beveik visas užželia vandens augmenija ir spiningauti jame tampa sudėtinga. Dauguma čia žvejojančių spiningautojų orientuojasi tik į lydekas. Jų čia iš tiesų daug ir laimikiai būna gausūs, tačiau dažniausiai vyrauja nedidelės, iki kilogramo sveriančios lydekaitės.
Nuo senų laikų mėgstamiausi masalai Išnaruose buvo didelės “aglia” tipo sukrės ir guminukai, užverti ant labai lengvų galvakablių. Pastaruoju metu juos stumia sekliai neriantys tvičinginiai vobleriai bei paviršiniai masalai.
Sėkmingiausia spiningavimo taktika – dreifavimas per ežero platybes stengiantis patikrinti kuo didesnį ežero plotą. Kadangi vanduo ežere nėra skaidrus, geriausiai tinka ryškiaspalviai masalai – salotinės, raudonos, geltonos spalvų.
Gegužės mėnesį, iki pat ežerui užželiant, čia taip pat galima smagiai pagaudyti raudžių ir ešerių mažomis sukriukėmis ar mikroguminukais.
Vasarą ežere žvejoja daugiausia lynų žūklės mėgėjai. Išvalius nuo vandens augmenijos nedidelį plotelį ir reguliariai jaukinant, galima tikėtis neblogo lynų ir karosų laimikio, kurį dažnai papildo raudės, nedideli karšiai ar kuojos. Vietiniai kaip jauką dažnai naudoja mirkytą duoną, kombinuotus pašarus ir grūdus. Mėgstamiausi masalai – mėšliniai sliekai ir marinuoti kukurūzai.
Žūklės tvarka ir valčių nuleidimas. Išnarų ežere iki birželio 20 dienos draudžiama plaukioti su bet kokiais vidaus degimo varikliais. Po šio laikotarpio leidžiama, tačiau jų galia ribojama iki 8 kW (10 AG). Privažiuoti prie ežero galima tik iš pietinės pusės, ten vienoje privačioje valdoje galima nusileisti ir valtį. Kitas būdas patekti į ežerą – plaukti į jį Vaikštėnų upe iš Kertuojų ežero arba Vašuoko ežeru iš Gėluoto ežero.