Galuonai
Vieta
586.5
Plotas
100 km2
Vidutinis gylis
5.5 m
Didžiausias gylis
17.1 m

Bendras aprašymas. Galuonai – vidutinio dydžio (586 ha) maždaug 6,4 km ilgio ir iki 2 km pločio ežeras, telkšantis šalia Inturkės, maždaug 10 km į pietryčius nuo Molėtų. Ežero krantai nuolaidūs, pakrantėse vyrauja pievos ir nedideli miškeliai, gausu sodybų. Ežero atabradas gana ilgas ir apžėlęs nevienodo pločio nuo keliasdešimt iki 150 m nendrių juosta, todėl žūklė įmanoma tik iš valties ar vietomis – nuo ilgo liepto.

Ežere yra kelios salos. Rytuose Galuonai siaura, tačiau praplaukiama protaka jungiasi su Išnarų ežeru.

Ežeras gausiai prižėlęs vandens augmenijos, dugne vyrauja smėlio gruntas. Ežero dugno reljefas nevienodas – yra nemažai sėklių. Vidutinis Galuonų gylis – 5,5 m, giliausia vieta – 17 metrų. Ežeras priskirtinas karšinių ežerų tipui.

Žuvys ir žuvingumas. 2014-2015 m. atliekant ežere tyrimus rastos 9 žuvų rūšys: ešeriai, sterkai, karšiai, lydekos, lynai, kuojos, raudės, plakiai, pūgžliai. Kadangi ežeras buvo nesenai žuvintas šamais ir unguriais, šių žuvų taip pat turėtų atsirasti. Remianti tyrimų duomenimis, Galuonai išsiskiria didesne plėšrių žuvų, ypač ešerių, populiacija lyginant su aplinkiniais ežerais. Tyrimo metu net 83 proc. vertingų žuvų rūšių sudarė didesni ešeriai, sterkai ir lydekos. Tai pat akivaizdu, kad šis ežeras tinka sterkams – 2006 m. atlikus ichtiologinius tyrimus jų nebuvo rasta, o naujausi tyrimai rodo gana nemažus jų išteklius. Tiesa, visos pagautos žuvys – stambūs 2,5-3,2 kg sveriantys sterkai. Mažų sterkiukų nerasta ir iš to sektų išvada, kad sterkams čia nepalankios sąlygos neršti ir jų ištekliai priklauso tik nuo vykdyto žuvinimo.

Pagal tyrimus ežero žuvingumas vertinamas vidutiniškai, nors iki vidutiniškai-gero vertinimo trūksta labai nedaug.

 

Vykdyti žuvinimai. Ežere paskutiniu laiku leista žuvų:

 

2010-2011 m. 15 000 paaugintų ungurių, 500 000 paaugintų lydekaičių, 13 000 vienvasarių šamų;

 

2012 m. 14 700 paaugintų ungurių, 50 000 paaugintų sterkų, 2000 vienvasarių šamų;

 

2013 m. 58 000 „stiklinių“ unguriukų;

 

2014 m. 15 000 paaugintų unguriukų, 15 000 vienvasarių lydekaičių, 17 000 vienvasarių sterkiukų;

 

2015 m. 14 600 paaugintų unguriukų.

 

Patarimai meškeriotojams. Galuonai garsėja savo ešeriais ir lydekomis, todėl čia dažnai vyksta spiningavimo varžybos, gana gausiai lankosi tiek vietiniai, tiek ir iš didžiųjų miestų atvykę spiningautojai. Pasak žinomo spiningautojo, daugkartinio Lietuvos ir 2015 m. pasaulio spiningavimo iš valties čempiono, molėtiškio Sigito Lukštos, Galuonus galima priskirti prie ankstyvųjų ežerų, kuriame lydekos atkunta gana greitai ir galima čia bandyti laimę po pat balandžio 20-osios, t.y., lydekų žūklės draudimo pabaigos. Pavasarį šia prasme sėkmingiausias yra pietrytinis ežero pakraštys ir protaka, jungianti Galuonus su Išnarais. Vėliau lydekų koncentraciją kažkurioje konkrečioje ežero pusėje sunkiau nuspėti, todėl dažniausiai tenka jų ieškoti prie visame ežere susitelkusių sėklių, o jų ten neradus – lįsti į pakrantės pašvendrius.

Visada daug žada ežero salų pakraščiai, įvairūs į ežerą giliau išsikišę „rageliai“, kitos iš bendro fono išsiskiriančios ežero vietos.

Dar vienas įdomus p. Sigito pastebėjimas: nors ežere itin gausu įvairios baltos žuvies – kuojų, plakių, karšiukų –, daugiausiai lydekų būna ten, kur telkiasi dideli aukšlių būriai. Šias žuvis Galuonų lydekos itin mėgsta ir dažnai būtent jų rasi lydekų skrandžiuose.

Kalbant apie masalus, ponas Sigitas, gaudantis lydekas Galuonuose, pataria nevengti jų dydžio. 13-15 cm ar net 17 cm ilgio vobleris ar panašaus dydžio guminukas čia geriau vilioja lydekas, nei mažesni. Taip pat neverta užmiršti didesnių sukrių – netgi varžybose, vykusiose šiame ežere, jos yra ne kartą pagelbėjusios.

Labiausiai tinka natūralios spalvos masalai. Vienas iš sportininko favoritų, veikiančių ne tik šiame, bet ir aplinkiniuose ežeruose, kur vanduo skaidrus – mėlynos nugaros ir pieno baltumo šonų derinys.

                      Galuonuose itin daug įvairaus dydžio ešerių, todėl tikslinga juos vilioti mikromasalais arba norint pagauti didesnių – vidutinio dydžio 2-3 nr. (pagal „Mepps“ firmos klasifikaciją) sukrėmis. Kažkokias konkrečias vietas ešerių žūklei sunku išskirti – jų čia yra visur, todėl geriausiai veikianti taktika – ieškoti smulkių žuvų susibūrimų ir bandyti laimę įvairias masalais, stengiantis patikrinti kuo daugiau ežero ploto.

                      Ežere labai daug smulkios „baltos“ žuvies – kuojų, karšiukų, plakių. Tad, kas orientuojasi ne į žuvies dydį, o kibimų skaičių, šis ežeras yra tikras rojus. Pajaukinus iš vakaro stambesniu jauku čia gerai kimba iki puskilogramio ar kiek didesni „puskaršiai“ bei 100-200 g dydžio kuojos. Slenkant su valtimi pašvendriais realu pagauti gražių raudžių. Turintiems kantrybės ir ypač mėgstantiems naktinę žūklę, kada nurimsta smulkios žuvys ir aktyviau maitinasi stambios, yra galimybė prisijaukinti ir pagauti vieną kitą lyną.

 

Žūklės tvarka ir valčių nuleidimas. Žūklės tvarka nesiskiria nuo kitų „Žvejybos rojaus“ vandenų – norint žvejoti užtenka paprasto žvejo bilieto. Valtis nusileisti galima bent keliose vietose, pavyzdžiui, vakariniame ežero krante įsikūrusiame vadinamajame Molėtų kempinge arba pietvakariniame krante, maždaug per vidurį tarp Mackonių ir Miežionių kaimų, netoli kelio.

Įdomu, kad nuo pat atvirojo vandens sezono pradžios šiame ežere nedraudžiama plaukioti su iki 15 kW galios (20 a.j.) vidaus degimo varikliais, o nuo birželio 21 d. – net iki 220 kW (300 a.j.).

Batimetrinis planas (2.6 MB)